žeminti

1 žẽminti (-yti K), -ina, -ino tr. K, Rtr, RŽ 1. Sut, L, LL265, NdŽ, ŠT33,57 daryti žemą, žemesnį; leisti, lenkti žemyn: Vežimo sėdynę žẽminti DŽ. Sausinant pelkes, žeminamas ežerų vandens lygis, atliekama laukų ir pievų melioracija sp. Žẽmino ežerą, žẽmino mūsų upę Č. | refl. Sut, K, LL65, L. 2. refl. mažėti, darytis žemesniam, menkesniam: Tėvas sako: kas yra, kad žẽminas javai Btg. ║ prk. prastėti, menkėti: Į senatvę viskas žẽminasi Rmš. 3. refl. kristi (apie temperatūrą): Septynias dienas kad išturi [po operacijos], tai išturi: tada temperatūra žẽminas Dglš. 4. daryti storą, duslų (apie balsą, garsą): Žẽminti balsą, toną NdŽ. 5. R, MŽ, Sut, N, KBII192, K, M, D.Pošk, S.Dauk, LL164,265, DŽ prk. menkinti, niekinti, peikti: Žẽminti kieno nors garbę NdŽ. Kas aukštas, tą žẽmink J. Ans jau geriau save žẽmina Sd. Aš nežẽminu tavęs, nežẽmink nė manęs Jnš. Peikia, žẽmina jauni lietuvių kalbą Žrm. Visi mane žemina, visi skaudžia J.Balč. Tau, garbingų kunigaikščių kilmės vyrui, nedera riteriško luomo žeminti V.Krėv. Man skaudu, kai mane žemina, įžeidžia, niekina J.Gruš. Nelieskit motinos! Jos atminimo neleisiu niekam žeminti ir teršti J.Marcin. Skursta žmogelis, tamsumo ir vargo prispaustas, visų niekinamas ir žeminamas J.Bil. Vėl reikės išeiti, o skaudus ir žeminantis klausimas „kur?“ kietai suspaus širdį R.Gran. Rašytojai ir leidyklos nesusiriša juos žeminančiais kontaktais. Pasiremiama abipusiu pasitikėjimu A.Škėm. Kurs kitą žemina, paprastai tuo reiškia nekantą į kitą Vd. Pokim tave mes visada žeminame PK183. Tatai mes žinodami, broliai mieliausieji, sergėkimės lapinimo nuoširdžiai, kuriuo ypačiai Viešpatis grožisi, o norint sunkiai nusidėjome …, vienok visados žeminkime patys save DP317. ^ Kas save aukština, tą kiti žemina LTR(Smn, Vl). Darbas žmogų aukština, o ne žemina KrvP. | refl. intr., tr. S.Dauk, K, LL164, Rtr, NdŽ, DŽ¹: Aš nė nemaniau prašyti, kaulyti, žemintis Vaižg. Ko da aš žeminuosi prieš tą mužikę? V.Kudir. Gana žemintis ir maldauti malonės tų, kuriems visą gyvenimą buvau juodu darbo jaučiu J.Bil. Ne, ji, Šalteikių Karalienė – Šalteikių Šalteikikė, niekada nesižemins prieš nieką, nors Anskis ir kažkaip prašytų I.Simon. Žeminkimėsi giliai dulkėse LC1885,1. Didžią mylistą rodžia tiemus, kurie žemindamies pokim (po akim) jo lėtame ir plakame dangale vaikščioja SPI56-57. Žemykis visame ir atrasi malonę po akim Dievo DP497. Merga švenčiausia žemindamos save Elžbietą atlankė DP474. Kuris žẽminas, bus paaukštintas DP517. 6. NdŽ įrenginį jungti su žeme. \ žeminti; įžeminti; nužeminti; pažeminti; sužeminti